Meduolių istorija, tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje

Meduoliai – tai ne tik skanus kepinys, bet ir šimtmečius gyvuojanti tradicija, kuri vienija tautas ir žadina Kalėdų prisiminimus. Bet ar žinojote, kad jų istorija prasidėjo dar 992 metais?

Pirmasis meduolių kepimo paslaptis į Europą atvežė armėnų vienuolis Grigalius iš Nikopolio. Jis apsigyveno Prancūzijoje ir per kelerius metus išmokė vietinius krikščionis gaminti šiuos kvapnius gardumynus. Vėliau meduoliai paplito po visą Europą.

Kur prasidėjo meduolių kelias?

Meduoliai, kaip mes juos žinome šiandien – kvapnūs, saldūs ir dekoruoti, savo kilme siekia senovės Egiptą ir Graikiją. Ten jau buvo kepami medumi saldinti sausainiai, tačiau tikrąjį meduolių bumą sukėlė viduramžių Europa.

Viduramžių Europoje – skanėstas ir vaistas

Nuo XIII a. garsūs Torūnės meduoliai (dabar – Lenkijoje) tapo mėgstamu skanėstu ne tik vietos gyventojų, bet ir kaimyninių šalių svečių tarpe. Švedijoje vienuolės net kepdavo meduolius nuo skrandžio skausmų! Anglijoje jie buvo pardavinėjami vaistinėse, o XVI a. rašytiniai šaltiniai mini, kad meduoliai – „skrandžiui paguosti“.

O kaip Lietuvoje?

Lietuvoje meduoliai – neatsiejama šv. Kalėdų dalis. Nors mūsų tradicijos artimesnės skandinaviškoms, vis daugiau šeimų atranda ir kitų šalių meduolių formas, skonius bei istorijas. Meduolių kepimas tampa ne tik skanus, bet ir edukacinis užsiėmimas – puiki proga pažinti pasaulį per kvapą, skonį ir istoriją.

Lietuvoje meduoliai žinomi nuo XIV amžiaus, o jų kepimo tradicijos ypač suklestėjo XIX a. Pirmieji meduolių meistrai daugiausiai veikė miestų turguose – ypač Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Jie kepdavo ne tik apvalius ar širdelės formos sausainius, bet ir spalvingai dekoruotus gyvūnėlius ar simbolines figūras, skirtas vaikams ar įsimylėjėliams.

Meduoliai pasaulyje

Vokietija laikoma tikra meduolių sostine – ten ypač garsūs Nürnbergo meduoliai („Lebkuchen“). Jie dažnai kepami per Kalėdas, o miesto turgūs kvėpuoja cinamonu ir imbieru. Anglijoje populiarūs imbieriniai sausainiai (gingerbread), kurie dažnai paverčiami ištisais nameliais.

Prancūzijoje „pain d’épices“ – tarsi pyrago ir meduolio hibridas. Net Japonijoje meduoliai (nors ir modernesnės versijos) tapo populiarūs Kalėdiniu laikotarpiu, dažnai pateikiami su arbata.

Kiekviena šalis turi savitą požiūrį į šventinius sausainius, bet visus juos vienija viena – šiluma, jaukumas ir šeimos jausmas.

Ukrainos meduolių spalvos

Ukrainoje meduoliai vadinami „medivnyk“. Tai gali būti tiek kietas sausainis, tiek purus pyragas. Vakarų Ukrainoje populiarūs „Mykolaychyky“ – meduoliai, kepami šv. Mikalojaus dienai, o Rytų Ukrainoje – „Panyanky“ su burokėlių sultimis, kurios suteikia meduoliams  išskirtinę rožinę spalvą.

Individualūs meduoliai – tradicijų tęstinumas Lietuvoje

Šiandien Meduolių namai siekia ne tik išlaikyti lietuviškas šventinių meduolių tradicijas, bet ir suteikti joms naują kvėpavimą. Kiekvienas mūsų meduolis gaminamas rankomis, naudojant tik natūralius ingredientus ir šiek tiek… magijos.

Siūlome individualius meduolių užsakymus – nuo vardinių meduolių krikštynoms ar vestuvėms iki šventinių rinkinių įmonėms ar mokykloms. Tai ne tik skanus, bet ir prasmingas pasirinkimas – ypač norint išsiskirti ir parodyti rūpestį.